Tai ne jūsų vaizduotė – telefonas tikrai lėtėja
Daugelis žmonių pastebi tą patį: naujas telefonas veikia sklandžiai, programos atsidaro akimirksniu, baterija laiko visą dieną. Bet praėjus dvejiems metams tas pats įrenginys tampa kažkokiu kankinimu – ekranas reaguoja su vėlavimu, „YouTube” užstringa įkraunant, o iki pietų baterija jau rodo 30 procentų. Ir tada atsiranda mintis: gal gamintojus tai daro tyčia?
Atsakymas yra ir taip, ir ne. Tikroji istorija yra sudėtingesnė nei paprasta sąmokslo teorija, bet kartu ir labiau nuvilianti – nes dalis to, kas vyksta su jūsų telefonu, iš tiesų yra valdoma gamintojų sprendimų. Kita dalis – gryna fizika ir matematika, kurios niekas negali apeiti. Pabandykime išnarplioti, kas iš tikrųjų vyksta.
Baterija: problema, kuri prasideda nuo pirmos dienos
Ličio jonų baterijos, kurios šiandien maitina praktiškai kiekvieną išmanųjį telefoną, turi vieną fundamentalią savybę – jos sensta nuo pat pirmo įkrovimo. Tai nėra defektas, tai chemija. Kiekvieną kartą, kai baterija įkraunama ir iškraunama, ličio jonai juda tarp anodo ir katodo per elektrolitą. Šis judėjimas palieka pėdsakus – mikroskopines struktūrines deformacijas, kurios kaupiasi.
Inžinieriai tai vadina „ciklų skaičiumi”. Tipinė išmaniojo telefono baterija išlaiko apie 80 procentų savo pradinės talpos po 500 pilnų įkrovimo ciklų. Skamba daug? Jei telefoną įkraunate kasdien, tai yra maždaug pusantrų metų. Po dvejų metų daugelio telefonų baterijos talpa nukrenta iki 70–75 procentų. Tai reiškia, kad telefonas, kuris kadaise laikė 12 valandų, dabar laiko 8–9.
Bet čia yra subtilybė, kurios dauguma žmonių nesupranta: baterijos degradacija veikia ne tik trukmę, bet ir galią. Senėjanti baterija negali tiekti tokio pat piko srovės kaip nauja. Kai procesorius reikalauja daug energijos – pavyzdžiui, atidarant sunkią programą ar žaidžiant žaidimą – sena baterija tiesiog negali to patenkinti. Rezultatas: telefonas arba sulėtėja, arba išsijungia.
Ką galite padaryti:
- Stenkitės neįkrauti telefono iki 100 procentų kiekvieną kartą – optimalus diapazonas yra 20–80 procentų
- Venkite greitojo įkrovimo kasdien – naudokite jį tik tada, kai tikrai skubate
- Neleiskite telefono baterijos išsikrauti iki nulio – tai ypač žalinga ličio jonų baterijoms
- Venkite palikti telefoną įkrauti per naktį reguliariai – šiuolaikiniai telefonai turi apsaugą, bet ilgalaikis 100 procentų laikymas vis tiek kenkia
Programinė įranga: kai atnaujinimai tampa našta
2017 metais „Apple” oficialiai pripažino, kad sąmoningai sulėtina senesnius „iPhone” modelius per programinės įrangos atnaujinimus. Jie tai paaiškino kaip apsauginę priemonę – siekiant išvengti netikėtų išsijungimų dėl silpnų baterijų. Techniškai tai buvo tiesa. Bet vartotojai buvo supykę, nes niekas jiems apie tai nepasakė.
Ši istorija atskleidė platesnę problemą: programinė įranga ir aparatinė įranga sensta skirtingais tempais. Kai „Android 14″ ar „iOS 17″ sukuriami, jie optimizuojami dabartinei aparatinei įrangai. Kai tas pats atnaujinimas pasiekia dvejų metų senumo telefoną, jis turi dirbti su senesniu procesoriumi, mažiau RAM ir lėtesne atmintimi. Rezultatas – sulėtėjimas.
Tai nėra sąmokslas. Tai yra verslo modelis. Programinės įrangos kūrėjai – tiek „Google”, tiek „Apple”, tiek programų kūrėjai – nuolat prideda naujų funkcijų, kurios reikalauja daugiau resursų. „Instagram” prieš penkerius metus buvo paprastas nuotraukų dalinimosi įrankis. Dabar tai yra sudėtinga platforma su trumpais vaizdo įrašais, pirkiniais, tiesioginėmis transliacijomis ir dirbtinio intelekto algoritmais. Programa tapo tris kartus sunkesnė, bet jūsų telefonas liko tas pats.
Yra ir kitas aspektas – programų „atminties nutekėjimai” (angl. memory leaks). Laikui bėgant, kai programos atnaujinamos, jose kartais atsiranda klaidų, kurios neleidžia tinkamai atlaisvinti RAM. Telefonas pradeda veikti lėčiau ne todėl, kad jis fiziškai pablogėjo, bet todėl, kad programos prastai valdo turimus resursus.
Saugykla ir RAM: du skirtingi, bet susiję kaltininkai
Žmonės dažnai painioja saugyklą ir RAM, bet tai yra du visiškai skirtingi dalykai, kurie skirtingai veikia telefono greitį.
Saugykla – tai vieta, kur laikomi jūsų nuotraukos, programos, muzika. RAM – tai operatyvioji atmintis, kurioje telefonas laikinai saugo aktyviai naudojamus duomenis. Kai RAM pilna, telefonas turi nuolat „išmesti” ir vėl įkelti programas, o tai sukuria tą varginantį vėlavimą, kai grįžtate į programą ir ji turi persikrauti nuo pradžių.
Po dvejų metų naudojimo tipinis telefonas turi:
- Daugiau įdiegtų programų, kurios veikia fone
- Daugiau nuotraukų ir vaizdo įrašų, kurie užima saugyklą
- Daugiau talpyklos (angl. cache) duomenų, kurie kaupiasi
- Fragmentuotą saugyklą, kurioje duomenys išsibarstę neoptimaliai
Kai saugykla prisipildo iki 80–90 procentų, telefonas pradeda veikti žymiai lėčiau. Tai ypač aktualu „Android” telefonams, kurie naudoja „eMMC” tipo saugyklą – ji labai jautri užpildymo lygiui. Naujesni telefonai naudoja „UFS” saugyklą, kuri yra atsparesnė šiam efektui, bet problema vis tiek egzistuoja.
Praktiniai patarimai dėl saugyklos:
- Reguliariai ištrinkite programų talpyklą – „Android” tai galima padaryti nustatymuose, kiekvienai programai atskirai
- Naudokite debesies saugyklą nuotraukoms ir vaizdo įrašams, o originalus ištrinkite iš telefono
- Stenkitės, kad saugykla nebūtų užpildyta daugiau nei 75 procentais
- Kartą per metus apsvarstykite pilną telefono atstatymą į gamyklinius nustatymus – tai pašalina sukauptą „šiukšlę”
Terminis valdymas: kaip karštis žudo jūsų telefoną
Šis aspektas retai minimas, bet inžinieriai jį laiko vienu svarbiausių. Šiuolaikiniai procesoriai – „Snapdragon”, „Apple A-series”, „Exynos” – yra nepaprastai galingi, bet jie gamina daug šilumos. Telefonai turi terminio valdymo sistemas, kurios automatiškai sumažina procesoriaus greitį, kai temperatūra viršija saugų lygį.
Tai vadinama „terminio duslinimo” (angl. thermal throttling) procesu. Naujame telefone tai vyksta retai ir trumpam. Bet senėjant telefonui, terminis pasta tarp procesoriaus ir korpuso praranda efektyvumą, baterija pradeda gaminti daugiau šilumos dėl padidėjusio vidinio pasipriešinimo, o telefonas pradeda „dusinti” procesorių dažniau ir ilgiau.
Praktiškai tai reiškia, kad žaidžiant žaidimą ar žiūrint vaizdo įrašą senesnio telefono procesorius gali veikti 40–50 procentų mažesniu greičiu nei teoriškai galėtų. Tai nėra programinė įranga, kuri jus apgaudinėja – tai fizika, kuri saugo jūsų telefoną nuo perkaitimo.
Kaip sumažinti terminio duslinimo poveikį:
- Niekada nenaudokite telefono įkrovimo metu intensyvioms užduotims – tai dvigubai padidina šilumos gamybą
- Išimkite dėklą, jei telefonas kaista – daugelis dėklų veikia kaip termoizoliacinė medžiaga
- Venkite palikti telefoną tiesioginėje saulėje
- Jei telefonas reguliariai perkaista, tai gali būti ženklas, kad baterija jau reikalauja keitimo
Procesorius ir GPU: kai „nauja” programinė įranga reikalauja per daug
Čia yra viena iš labiausiai nusiviliančių tiesų apie išmaniuosius telefonus: procesorius fiziškai nesidėvi taip, kaip baterija. „Snapdragon 888″, kuris buvo įdiegtas 2021 metų telefonuose, šiandien yra lygiai toks pat greitas kaip ir tada. Tranzistoriai nedegeneruoja taip greitai kaip elektrocheminiai procesai baterijoje.
Bet problema yra ta, kad programinė įranga juda greičiau nei aparatinė įranga. „Apple” ir „Google” optimizuoja savo operacines sistemas naujiausiems procesoriams. Kai „iOS 18″ veikia „iPhone 15 Pro” su „A17 Pro” čipu, ji gali naudoti specialias aparatines instrukcijas, kurios pagreitina tam tikras operacijas. Tas pats „iOS 18″ „iPhone 12″ su „A14″ čipu negali naudoti tų pačių optimizacijų – ir veikia lėčiau.
Grafikos procesorius (GPU) yra ypač jautrus šiam efektui. Žaidimai ir programos, kurios naudoja sudėtingą grafiką, nuolat kelia kartelę. „Genshin Impact” 2020 metais atrodė puikiai vidutiniuose telefonuose. 2024 metų versija reikalauja žymiai daugiau GPU galios, nes kūrėjai pridėjo naujų efektų ir detalių.
Ką daro gamintojai ir ar tai teisėta
Po „Apple” skandalo 2017 metais daugelis šalių pradėjo tyrinėti, ar suplanuotas pasenimas (angl. planned obsolescence) yra teisėtas. Prancūzija priėmė įstatymą, pagal kurį gamintojai privalo nurodyti, kiek metų programinės įrangos palaikymą garantuoja. Europos Sąjunga privertė gamintojus užtikrinti atsarginių dalių prieinamumą ilgesnį laiką.
„Samsung” ir „Google” dabar žada 7 metų programinės įrangos atnaujinimus savo aukščiausios klasės telefonams. Tai yra reikšmingas pokytis – prieš penkerius metus standartas buvo 2–3 metai. Bet net ir su atnaujinimais aparatinė įranga lieka ta pati, ir laikui bėgant programinė įranga tampa vis sunkesnė.
Yra ir kitas aspektas – programų kūrėjai. „Meta”, kuri valdo „Facebook”, „Instagram” ir „WhatsApp”, yra ne kartą kritikuota dėl to, kad jų programos yra neoptimaliai parašytos ir sunaudoja per daug resursų. Kai kurie tyrimai parodė, kad pašalinus „Facebook” programą iš telefono, baterija laiko 15–20 procentų ilgiau. Tai nėra aparatinės įrangos problema – tai yra programinės įrangos kokybės problema.
Kai telefonas sulėtėja: ką iš tikrųjų verta daryti
Daugelis žmonių, kai telefonas pradeda lėtėti, iš karto galvoja apie naują pirkimą. Bet prieš tai verta išbandyti keletą dalykų, kurie gali iš tikrųjų padėti – ne tik laikinai.
Pirmiausia – baterijos keitimas. Jei telefonas yra 2–3 metų senumo ir jo baterija nukrito žemiau 80 procentų talpos, baterijos keitimas gali sugrąžinti telefoną į beveik naują būklę. Tai kainuoja 30–80 eurų, priklausomai nuo modelio ir serviso. Palyginkite tai su nauju telefonu, kuris kainuoja 500–1000 eurų. Ekonomika yra akivaizdi.
Antra – gamyklinių nustatymų atstatymas. Tai radikalu, bet efektyvu. Prieš tai būtinai pasidarykite atsarginę kopiją. Po atstatymo telefonas dažnai veikia žymiai greičiau, nes pašalinami visi sukaupti „šiukšlių” sluoksniai. Įdiekite tik tas programas, kurių tikrai reikia.
Trečia – programų auditas. Peržiūrėkite, kurios programos veikia fone ir sunaudoja baterijos bei RAM resursus. „Android” nustatymuose galite matyti, kiek baterijos kiekviena programa sunaudojo per paskutines 24 valandas. Dažnai paaiškėja, kad 2–3 programos sunaudoja 60–70 procentų viso baterijos ištekliaus.
Ketvirta – operacinės sistemos atnaujinimų valdymas. Tai prieštaringa rekomendacija, bet kai kuriems senesniems telefonams gali būti naudinga atidėti atnaujinimus arba net neatnaujinti iki paskutinės versijos, jei ankstesnė veikė geriau. Žinoma, tai kelia saugumo riziką, todėl sprendimas turi būti apgalvotas.
Penkta – animacijų greičio keitimas. „Android” telefonuose galite įjungti kūrėjo parinktis ir sumažinti animacijų greitį iki 0.5x arba visai jas išjungti. Telefonas fiziškai nepagreitės, bet subjektyviai atrodys žymiai greitesnis, nes perėjimai tarp ekranų vyks greičiau.
Telefonų ilgaamžiškumas: kaip keičiasi pramonė ir ką tai reiškia jums
Išmaniųjų telefonų pramonė šiuo metu yra tam tikrame lūžio taške. Vartotojai vis dažniau keičia telefonus rečiau – vidutinis keitimo ciklas išaugo nuo 2 metų iki beveik 4 metų. Tai verčia gamintojus galvoti apie ilgesnį palaikymą.
„Fairphone” – olandų kompanija – jau kelerius metus įrodo, kad telefonas gali būti sukurtas taip, kad vartotojas pats galėtų keisti baterijas, ekranus ir kitas dalis. Jų telefonai nėra patys galingiausi rinkoje, bet jie yra taisomi ir ilgaamžiai. Tai nišinis produktas, bet jis keičia diskusiją apie tai, koks išmanusis telefonas turėtų būti.
ES taisyklės, įsigaliosiančios artimiausiais metais, reikalaus, kad gamintojai užtikrintų atsarginių dalių prieinamumą bent 5–7 metus po modelio išleidimo. Tai reikšmingas pokytis, kuris turėtų pailginti telefonų gyvenimą.
Tačiau realybė yra tokia: net ir su visomis optimizacijomis ir priežiūra, išmanusis telefonas po 4–5 metų pradeda atsilikti nuo šiuolaikinių reikalavimų. Ne todėl, kad jis sugedo, o todėl, kad pasaulis aplink jį pasikeitė. Programos tapo sudėtingesnės, vaizdo įrašų kokybė išaugo, saugumo reikalavimai padidėjo. Tai yra technologijų pažangos kaina.
Geriausias požiūris yra pragmatiškas: prižiūrėkite savo telefoną, keiskite bateriją kai reikia, tvarkykite saugyklą reguliariai, ir neskubėkite pirkti naujo vien todėl, kad jis sulėtėjo. Daugeliu atvejų sulėtėjimas yra valdomas ir atitaisomas. Bet kai telefonas nebegauna saugumo atnaujinimų arba kai jis nebegali paleisti programų, kurių jums tikrai reikia – tada pirkimas naujo yra pagrįstas sprendimas, o ne kapituliacija prieš gamintojų strategijas.