Kodėl grandinė dyla greičiau nei tikimės
Žinot, kai pirką kartą rimčiau susidūriau su grandinės dilimo tema, buvau tikras, kad viskas paprasta – važinėji, kartais patepsi, ir viskas bus gerai. Bet po kelių sezonų ir nemažai pinigų, išleistų naujoms grandinėms bei kasetėms, supratau, kad čia kur kas sudėtingiau. Grandinė – tai ne tik metaliniai narveliai, sujungti tarpusavyje. Tai sudėtinga biokinetinė sistema, kur kiekvienas tavo pedalavimo judesys, kiekvienas perjungimas sukuria specifinius krūvius ir įtempimus.
Dviračio grandinė dyla ne todėl, kad ji tiesiog „sensta”. Ji dyla dėl mikroskopinių mechaninių procesų, kurie vyksta kiekvieną kartą, kai pedaluoji. Kiekvienas grandinės nario vidinis varžtas patiria trinties jėgas, kiekvienas ritinėlis riedėdamas per dantuką patiria deformaciją. Ir štai čia prasideda įdomiausia dalis – šie procesai labai priklauso nuo to, KAIP tu pedaluoji, o ne tik nuo to, KIEK tu pedaluoji.
Tipiškas grandinės dilimas pasireiškia jos pailgėjimu. Kai grandinės viduje esantys varžtai ir ritinėliai pradeda dilti, atstumas tarp jų didėja. Nauja grandinė turi tiksliai apibrėžtą žingsnį – 12,7 mm tarp kiekvieno nario. Kai šis žingsnis padidėja bent 0,75%, grandinė jau laikoma susidėvėjusia ir reikalaujančia keitimo. Jei laiku nepakeisi, ji pradės griauti kasetes dantukus, o tai jau kainuoja kur kas brangiau.
Kadencija – ne tik kojų sukimosi greitis
Kadencija, arba pedalavimo tempas, matuojamas apsisukimais per minutę (RPM). Daugelis dviratininkų žino, kad profesionalai dažniausiai pedaluoja aukštesne kadencija – apie 90-100 RPM, o kartais ir daugiau. Bet ar kada susimąstei, kodėl? Ne tik dėl to, kad taip efektyviau naudojami raumenys.
Kai pedaluoji žemesne kadencija (pvz., 60 RPM), tu turi spausti pedalus daug stipriau, kad išlaikytum tą patį greitį. Tai reiškia, kad kiekvienas pedalavimo ciklas sukuria didesnę jėgą grandinėje. O didesnė jėga = didesnis spaudimas = greitesnis dilimas. Įsivaizduok, kad tampai virvę – jei tampai lėtai, bet labai stipriai, virvė patiria didesnį įtempimą nei tada, kai tampai greičiau, bet švelniau.
Mano paties eksperimentai su kadencija parodė įdomų dalyką. Kai pradėjau sąmoningai pedaluoti aukštesne kadencija (apie 85-95 RPM vietoj įprastų 70-75 RPM), grandinė pradėjo tarnauti maždaug 20-25% ilgiau. Tai nėra mokslinė statistika, bet asmeninis stebėjimas, kurį patvirtina ir kitų dviratininkų patirtis. Žemesnė kadencija su didesne jėga sukuria ne tik didesnį tiesinį krūvį grandinei, bet ir didesnį šoninį įtempimą, ypač kai grandinė eina per mažesnius kasetes dantukus.
Dar vienas aspektas – aukštesnė kadencija reiškia dažnesnius, bet švelnesnius jėgos impulsus. Grandinė geriau „absorbuoja” daugybę mažų apkrovų nei retesnius, bet galingesnius smūgius. Tai panašu į skirtumą tarp nuolatinio lengvo lietaus ir retų, bet smarkių liūčių – pirmuoju atveju dirvožemis geriau sugeria vandenį.
Perjungimo momentas – kritinė klaida, kurią daro beveik visi
Štai kur daugelis dviratininkų daro didžiausią klaidą. Perjungi pavarą būtent tada, kai labiausiai spaudžiamas pedalus – kopiant į kalną ar spartinantis. Ir tai yra siaubingas dalykas grandinei.
Kai perjungi pavarą esant didelei apkrovai, grandinė turi persijungti iš vieno danties į kitą, tuo pačiu būdama labai įtempta. Įsivaizduok, kad bandai perkelti sunkų maišą iš vienos lentynos į kitą, kol dar jį laikai – kur kas sunkiau nei tada, kai jį nuleidai žemyn ir tada perkeli. Tas pats vyksta su grandine.
Perjungimo metu esant didelei apkrovai:
- Grandinės nariai patiria ekstremalų šoninį įtempimą, kai jie stengiasi „užlipti” ant kito danties
- Perjungimo mechanizmo dantukų krašteliai greitai dyla nuo trinties su įtempta grandine
- Kasetes dantys patiria netolygų krūvį, kai grandinė „šoka” per juos
- Pati grandinė gali net praleisti dantį ar „sukristi”, sukurdama staigų krūvį
Aš pats kartą sugadinau beveik naują kasetę per vieną intensyvų kalnų maršrutą, kai nuolat perjungdavau pavarą kopimo viduryje, stipriai spausdamas pedalus. Po to, kai mechanikė parodė, kaip kasetes dantys jau turėjo matomus įpjovimus, supratau savo klaidą.
Taisyklė paprasta: visada sumažink pedalavimo jėgą prieš perjungdamas. Net jei tai reiškia, kad trumpam sulėtėsi – tai vis tiek geriau nei keisti grandinę ir kasetę dvigubai dažniau. Idealus perjungimo momentas – kai pedaluoji lengvai, o kadencija aukšta. Tuomet grandinė gali švelniai persijungti iš vieno danties į kitą, beveik be papildomo dilimo.
Grandinės linijos geometrija ir jos įtaka
Dabar palieskime kiek technišką, bet labai svarbią temą – grandinės liniją. Tai kampas, kuriuo grandinė eina nuo priekinių žvaigždučių iki galinės kasetes. Kuo didesnis šis kampas, tuo didesnis šoninis įtempimas grandinei.
Moderniuose dviračiuose, ypač su 11 ar 12 greičių kasetėmis, grandinės linijos problema tampa vis aktualesnė. Kai naudoji kraštines pavarų kombinacijas – pavyzdžiui, didžiausią priekinę žvaigždutę su didžiausiu galiniu dantuku (arba atvirkščiai) – grandinė eina labai įstrižai. Tai ne tik sukelia papildomą triūsį ir efektyvumo praradimą, bet ir gerokai pagreitina dilimą.
Štai ko aš išmokau per metus eksperimentuodamas su skirtingomis pavarų kombinacijomis: vengti kraštinių kombinacijų verta ne tik dėl efektyvumo, bet ir dėl grandinės ilgaamžiškumo. Kai grandinė eina beveik tiesiai (pavyzdžiui, vidutinė priekinė žvaigždutė su viduriniais galiniais dantukais), dilimas gali būti iki 30-40% lėtesnis nei naudojant kraštines kombinacijas.
Praktiškai tai reiškia, kad geriau perjungti priekinę žvaigždutę ir naudoti optimalesnę grandinės liniją, nei „tingėti” ir važiuoti su labai įstriža grandine. Taip, reikia dažniau perjunginėti priekinę pavarą, bet modernūs perjungikliai tai daro sklandžiai, o nauda grandinės ilgaamžiškumui akivaizdi.
Tepimo kultūra ir jos trūkumas
Gali pedaluoti idealia kadencija ir perjunginėti pavarą tobulai, bet jei grandinė sausa ar purvina – viskas veltui. Tepimas yra ne tik apie trinties mažinimą, bet ir apie apsaugą nuo korozijos bei nešvarumų patekimo į grandinės vidų.
Dažniausiai matau dvi kraštinybes: arba žmonės visai neprižiūri grandinės, arba ją „skendina” tepalų pertekliuje. Abi situacijos blogos. Sausa grandinė dyla katastrofiškai greitai – metalas trina metalą be jokios apsaugos. O per daug tepalų pritraukia purvą ir dulkes, kurios veikia kaip šlifavimo pasta, pagreitindamos dilimą.
Aš pats laikausi tokios rutinos: po kiekvieno drėgno ar purvo važiavimo – grandinės valymas ir tepimas. Po sausų važiavimų – tepimas kas 150-200 km. Naudoju skystą tepalą vasarą ir storesnį – žiemą. Svarbiausia – tepti grandinės VIDŲ, kur yra varžtai ir ritinėliai, o ne išorę. Po tepimo palaukiu 10-15 minučių, kad tepalas įsigertu, ir nuvalau perteklių. Grandinė turi būti švari iš išorės, bet gerai sutepinta viduje.
Dar vienas patarimas – naudokite grandinės valymo įrankį. Tai tokia plastikinė dėžutė su šepetėliais, pro kurią praleidžiate grandinę. Užpilate valymo skysčio, pasukate pedalus atgal, ir grandinė išsivalo. Tai užima 5 minutes, bet efektas milžiniškas. Švari grandinė ne tik ilgiau tarnauja, bet ir tyliau veikia, o perjungimai būna sklandesni.
Kada keisti grandinę ir kaip tai veikia visą sistemą
Daugelis dviratininkų klausia: kada reikia keisti grandinę? Atsakymas paprastas – kuo anksčiau, tuo geriau. Skamba keistai, bet tai tiesa.
Grandinės dilimo matuoklis – tai nedidelė metalinė plokštelė, kuri parodo grandinės pailgėjimą. Kai grandinė pailgėja 0,5-0,75%, ją dar galima naudoti, bet ji jau pradeda griauti kasetes dantukus. Jei lauki, kol pailgėjimas pasieks 1% ar daugiau, kasete jau bus sugadinta, ir teks keisti abi dalis.
Štai gudrus metodas, kurį man pasiūlė patyręs mechanikas: turėti rotacijoje 2-3 grandines. Pavyzdžiui, kas 1000 km keičiate grandines vietomis. Taip visos trys grandinės ir kasete dyla tolygiai. Rezultatas – visos trys grandinės ir kasete tarnauja kur kas ilgiau nei viena grandinė, kurią naudojate iki visiško susidėvėjimo.
Aš pats išbandžiau šį metodą ir rezultatai įspūdingi. Vietoj to, kad keisti grandinę kas 3000 km ir kasetę kas 9000 km, dabar keičiu tris grandines kartu kas 12000 km ir kasetę kas 12000 km. Matematika paprasta, bet veikia.
Dar vienas aspektas – nauja grandinė ant senos kasetes. Tai klasikinė klaida. Jei kasete jau susidėvėjusi, nauja grandinė ant jos „šoks”, pras laikysis, garsiai veiks. Todėl jei grandinę keičiate pavėluotai, greičiausiai teks keisti ir kasetę. O tai jau rimta investicija.
Realūs skaičiai ir praktiniai pavyzdžiai
Pabandykime sudėti viską į praktinius skaičius. Tarkime, važinėjate mišriu reljefų – yra ir kalnų, ir lygumų. Vidutinė kadencija – 75 RPM, dažnai perjungiate pavarą kopiant į kalnus, grandinę tepate kas 300 km, naudojate kraštines pavarų kombinacijas. Tokiu atveju tikėtinas grandinės resursas – apie 2500-3000 km.
Dabar pakeičiame įpročius: padidinate kadenciją iki 90 RPM, perjungiate pavarą tik sumažinę pedalavimo jėgą, grandinę tepate kas 150 km, vengate kraštinių pavarų kombinacijų. Rezultatas? Grandinės resursas gali išaugti iki 4000-5000 km. Tai beveik dvigubai daugiau!
Konkretus pavyzdys iš mano patirties. Praėjusį sezoną nuvažiavau 4200 km su viena grandine. Kadencija – 88-95 RPM daugumą laiko, labai atidus perjungimams (visada sumažinu jėgą prieš perjungdamas), grandinę tepiu kas 120-150 km, vengiu didelės priekinės žvaigždutės su didžiausiais galiniais dantukais. Grandinės dilimo matuoklis rodo 0,6% pailgėjimą. Kasete – puiki būklė, jokių dilimo požymių.
Palyginkite su mano draugu, kuris per tą patį laiką nuvažiavo panašų atstumą, bet su žemesne kadencija (70-75 RPM), ne visada atidžiai perjungdamas pavarą, retai tepant grandinę. Jo grandinė po 2800 km jau buvo ties 1% pailgėjimu, o kasete pradėjo rodytis dilimo požymiai. Skirtumas akivaizdus.
Kaip tai viskas susideda į vieną visumą
Matote, dviračio transmisijos priežiūra – tai ne vienas konkretus dalykas, o visuma įpročių ir sprendimų. Kiekvienas elementas veikia kitą: kadencija veikia grandinės krūvį, perjungimo momentas veikia kasetes dantukų būklę, tepimas veikia viską, grandinės linija prideda savo dalį.
Geriausias būdas pratęsti transmisijos komponentų gyvenimą – tai suprasti, kaip jie veikia kartu, ir priimti sąmoningus sprendimus. Ne, jums nereikia tapti inžinieriumi ar mechaniką. Tiesiog supraskite pagrindines taisykles ir laikykitės jų.
Pradėkite nuo paprasčiausių dalykų: stebėkite savo kadenciją (jei turite kompiuterį su kadencijos davikliu – puiku, jei ne – tiesiog skaičiuokite apsisukimus 15 sekundžių ir padauginkite iš 4). Bandykite palaikyti 85-95 RPM diapazoną. Iš pradžių bus neįprasta, bet po poros savaičių taps natūralu.
Toliau – perjungimai. Kiekvieną kartą, kai ruošiatės perjungti pavarą, sąmoningai sumažinkite spaudimą pedalams. Tai tampa automatiniu įpročiu labai greitai. Ir tikrai pajusite skirtumą – perjungimai taps sklandesni, tylūs, malonesni.
Grandinės priežiūra – skirkite 10 minučių kas savaitę ar dvi. Nuvalykite, patepkite, pašalinkite perteklių. Tai ne tik pratęs grandinės gyvenimą, bet ir važiavimas taps malonesnis – tylesnis, sklandesnis, efektyvesnis.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – stebėkite grandinės būklę. Įsigykite grandinės dilimo matuoklį (kainuoja apie 5-10 eurų) ir tikrinkite kas 500 km. Kai pasiekia 0,5-0,75% – keiskite. Taip išsaugosite kasetę ir priekines žvaigždutes, o ilgalaikėje perspektyvoje sutaupysite pinigų.
Dviračio transmisija – tai ne kažkas, kas tiesiog „veikia” ar „neveikia”. Tai dinamiška sistema, kuri reaguoja į jūsų elgesį, įpročius, priežiūrą. Geroji žinia – jūs galite kontroliuoti daugumą faktorių, kurie lemia jos ilgaamžiškumą. O tai reiškia mažiau pinigų remontui ir daugiau malonumo važiuojant. Skamba kaip geras sandoris, ar ne?