Kodėl dezinformacija tapo nacionaliniu iššūkiu
Gyvenimas XXI amžiuje primena nuolatinį informacijos potvynį – kiekvieną dieną mūsų smegenys apdoroja tūkstančius pranešimų, naujienų, nuomonių ir „faktų”. Tačiau štai problema: ne viskas, ką matome ekranuose, atitinka tikrovę. Lietuvos mokslo bendruomenė tai suprato jau seniai, ir šiandien mūsų šalies mokslininkai bei institucijos yra tikri kovotojai prieš dezinformaciją.
Kas įdomiausia – ši kova vyksta ne kažkur tolimose laboratorijose, o visai šalia mūsų. Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir kitos institucijos aktyviai kuria įrankius, kurie padeda atpažinti melą nuo tiesos. Ir tai nėra tik teorinis darbas – jie kuria realias technologijas, kurios jau dabar keičia žaidimo taisykles.
Dezinformacija Lietuvoje turi ypatingą kontekstą. Būdami geopolitiškai jautrioje pozicijoje, nuolat susiduriame su koordinuotomis kampanijomis, kurios bando paveikti visuomenės nuomonę, sukelti paniką ar susilpninti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis. Todėl mūsų mokslininkai šį klausimą sprendžia ne kaip akademinę užduotį, o kaip tikrą nacionalinio saugumo prioritetą.
Dirbtinio intelekto ginklai prieš melą
Lietuvos mokslo institucijos šiandien aktyviai kuria dirbtinio intelekto sistemas, kurios gali automatiškai aptikti dezinformaciją. Tai skamba kaip mokslinė fantastika, bet realybė dar įdomesnė! Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute mokslininkai dirba su natūralios kalbos apdorojimo algoritmais, kurie analizuoja tekstų stilių, kalbos ypatumus ir netgi emocines konotacijas.
Kaip tai veikia praktiškai? Įsivaizduokite sistemą, kuri per kelias sekundes gali išanalizuoti tūkstančius socialinių tinklų įrašų ir identifikuoti įtartinus šablonus. Pavyzdžiui, jei dešimtys paskyrų vienu metu pradeda skleisti panašią žinutę apie tam tikrą politinį įvykį, sistema tai pastebi ir įspėja. Arba jei straipsnyje naudojama emociškai manipuliatyvi kalba, kuri skirta ne informuoti, o sukurti paniką – algoritmai tai atpažįsta.
Kauno technologijos universitete sukurtos sistemos eina dar toliau. Jų mokslininkai dirba su vaizdo ir garso analize, kuri gali aptikti „deepfake” technologija sukurtus klastotus vaizdo įrašus. Tai ypač aktualu, nes dirbtinio intelekto generuotas turinys tampa vis tikroviškesnis ir pavojingesnis. Galite įsivaizduoti, kaip lengva būtų sukurti politiko vaizdo įrašą, kuriame jis „sako” dalykus, kurių niekada nesakė? Lietuvos mokslininkai kuria gynybos mechanizmus prieš tokias atakas.
Svarbu paminėti, kad šios technologijos nėra tobulos. Jos kartais klysta, kartais praleido tikrą dezinformaciją, kartais pažymi kaip įtartiną visiškai teisingą informaciją. Bet kiekviena iteracija tampa geresnė, o Lietuvos mokslininkai aktyviai dalijasi savo atradimais su tarptautine bendruomene.
Bendradarbiavimas su žiniasklaida ir faktų tikrintojais
Technologijos yra puikios, bet jos neveikia izoliacijoje. Lietuvos mokslo institucijos suprato, kad efektyviausia kova su dezinformacija vyksta tada, kai akademinis pasaulis susijungia su žurnalistais ir faktų tikrinimo organizacijomis. Ir štai čia prasideda tikrai įdomūs dalykai!
Vilniaus universitetas bendradarbiauja su portalu „Delfi” ir kitais žiniasklaidos kanalais, teikdamas jiems prieigą prie savo sukurtų įrankių. Tai reiškia, kad žurnalistai gali greitai patikrinti informacijos šaltinius, analizuoti socialinių tinklų kampanijas ir identifikuoti koordinuotą dezinformacijos skleidimą. Pavyzdžiui, prieš rinkimus, kai dezinformacijos srautas ypač intensyvus, šie įrankiai tampa neįkainojami.
Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai sukūrė mokymo programas žurnalistams, kurios padeda jiems geriau suprasti dezinformacijos mechanizmus. Tai ne tik teoriniai seminarai – žurnalistai mokosi praktiškai atpažinti manipuliacijas, suprasti, kaip veikia algoritmai, kurie skleidžia melą, ir kaip efektyviai komunikuoti su auditorija apie sudėtingus dalykus.
Faktų tikrinimo organizacijos, tokios kaip „Debunk.eu” ar „Melo detektorius”, taip pat glaudžiai dirba su akademine bendruomene. Mokslininkai teikia jiems metodologinę pagalbą, padeda sukurti efektyvius tikrinimo protokolus ir analizuoja dezinformacijos tendencijas. Tai dvipusis procesas – faktų tikrintojai teikia realaus pasaulio duomenis, kurie padeda mokslininkai tobulinti savo sistemas.
Visuomenės švietimo iniciatyvos visoms kartoms
Bet juk technologijos ir profesionalų bendradarbiavimas – tai tik dalis sprendimo. Tikroji pergalė prieš dezinformaciją prasideda nuo kiekvieno iš mūsų gebėjimo kritiškai mąstyti. Ir čia Lietuvos mokslo institucijos daro tikrai įspūdingą darbą!
Mokykloms skirtos programos yra vienas iš prioritetų. Vilniaus universitetas kartu su Švietimo ministerija kūrė mokymo medžiagą, kuri integruojama į įvairių dalykų pamokas. Vaikai mokosi ne tik atpažinti dezinformaciją, bet ir suprasti, kodėl žmonės ja tiki, kaip veikia socialinių tinklų algoritmai ir kodėl emocijos kartais užgožia logiką. Tai nėra nuobodi teorija – pamokos interaktyvios, su žaidimais, praktiniais užduotimis ir realiais pavyzdžiais.
Suaugusiems taip pat yra daug galimybių. Universitetai organizuoja nemokamus seminarus, internetinius kursus ir viešas paskaitas. Kauno technologijos universitetas sukūrė nuostabią platformą „Media Literacy Lab”, kur bet kas gali mokytis savo tempu. Ten rasite testų, kurie padės įvertinti jūsų gebėjimą atpažinti dezinformaciją, video paaiškinimus apie įvairias manipuliacijos technikas ir praktinių patarimų, kaip elgtis susidūrus su įtartina informacija.
Ypač įdomūs yra projektai, skirti vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažnai tampa dezinformacijos aukomis. Bibliotekose organizuojami mokymai, kur senjorų mokoma naudotis internetu saugiai, atpažinti sukčiavimo schemas ir kritiškai vertinti informaciją socialiniuose tinkluose. Šie užsiėmimai vyksta draugiškoje aplinkoje, kur niekas nesijuokia iš klausimų, o visi mokosi kartu.
Tarptautinės partnerystės ir europiečių patirtis
Lietuvos mokslininkai neužsidarę savo burbule – jie aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir mokosi iš geriausių pasaulio praktikų. Tai labai svarbu, nes dezinformacija neturi sienų, o efektyvūs sprendimai gimsta iš bendradarbiavimo.
Europos Sąjungos finansuojami projektai suteikia Lietuvos institucijoms galimybę dirbti kartu su kolegomis iš Suomijos, Estijos, Švedijos ir kitų šalių. Pavyzdžiui, projektas „SOMA” (Social Observatory for Disinformation and Social Media Analysis) jungia daugiau nei 30 organizacijų iš visos Europos, ir Lietuvos mokslininkai yra aktyvūs jo dalyviai. Šis projektas kuria bendrus įrankius, dalijasi duomenimis ir koordinuoja tyrimus.
Ypač daug ko galime išmokti iš Suomijos, kuri laikoma pasauline lydere mediagramotume. Lietuvos švietimo institucijos adaptuoja suomių patirtį mūsų kontekstui, kurdamos panašias programas, bet pritaikytas Lietuvos realijoms. Tai nereiškia tiesiog kopijuoti – mūsų mokslininkai kūrybiškai pritaiko geriausias praktikas, atsižvelgdami į unikalius Lietuvos iššūkius.
Baltijos šalių bendradarbiavimas yra ypač glaudus. Lietuva, Latvija ir Estija susiduria su panašiais dezinformacijos iššūkiais, todėl reguliariai keičiasi patirtimi, organizuoja bendrus tyrimus ir kuria regioninius sprendimus. Tai efektyvu ne tik dėl panašaus konteksto, bet ir dėl to, kad kartu galime greičiau reaguoti į naujas grėsmes.
Konkretūs įrankiai, kuriuos galite naudoti jau šiandien
Dabar pereikime prie praktinių dalykų – ką jūs asmeniškai galite daryti, kad apsisaugotumėte nuo dezinformacijos? Lietuvos mokslo institucijos sukūrė įrankius, kurie prieinami visiems, ir aš noriu jais pasidalyti!
Pirmiausia, apsilankykite Vilniaus universiteto svetainėje ir raskite jų „Dezinformacijos atpažinimo testą”. Tai interaktyvus įrankis, kuris per 10-15 minučių padės jums suprasti, kaip gerai atpažįstate melą. Testas pateikia realius pavyzdžius – kai kurie iš jų yra tikri straipsniai, kiti – dezinformacija. Jūsų užduotis – atspėti, kas yra kas. Po testo gausite detalų paaiškinimą ir patarimus, kaip tobulinti savo įgūdžius.
Antra, išsisaugokite kelias paprastas taisykles, kurias rekomenduoja Lietuvos mokslininkai:
Visada tikrinkite šaltinį. Kas parašė šį straipsnį? Ar tai patikimas žiniasklaidos kanalas, ar nežinoma svetainė be kontaktų? Jei negalite rasti informacijos apie autorių ar leidėją, tai jau raudonas signalas.
Ieškokite kitų šaltinių. Jei naujieną skelbia tik viena svetainė, būkite atsargūs. Tikros naujienos paprastai yra aprašytos keliuose patikimuose šaltiniuose. Paieškokite Google panašių straipsnių ir palyginkite informaciją.
Atkreipkite dėmesį į kalbą. Dezinformacija dažnai naudoja emociškai įkrautą kalbą, šauktuką po kiekvieno sakinio, sensacingus pavadinimus. Jei straipsnis bando jus supykdyti ar išgąsdinti, sustokite ir pagalvokite – ar tai objektyvi informacija?
Patikrinkite datą. Seni straipsniai kartais cirkuliuoja kaip naujienos. Visada žiūrėkite, kada informacija buvo paskelbta.
Analizuokite nuotraukas. Naudokite Google atvirkštinę paieška (reverse image search), kad patikrintumėte, ar nuotrauka tikrai atitinka kontekstą. Dažnai dezinformacijoje naudojamos senos ar iš kito konteksto paimtos nuotraukos.
Kauno technologijos universitetas sukūrė mobiliąją programėlę „Fact Check LT”, kuri leidžia greitai patikrinti populiariausius dezinformacijos mitus. Tiesiog įveskite raktažodį ar temą, ir programėlė parodys, ar apie tai yra žinomų faktų tikrinimų. Tai ypač patogu, kai socialiniuose tinkluose pamatote kažką įtartino ir norite greitai patikrinti.
Kaip technologijos keičia žaidimo taisykles
Dirbtinis intelektas ne tik padeda kovoti su dezinformacija – deja, jis taip pat ją kuria. Ir čia prasideda tikra technologinė lenktynių. Lietuvos mokslininkai aktyviai tyrinėja, kaip generatyvinis dirbtinis intelektas, tokio kaip ChatGPT ar DALL-E, gali būti naudojamas dezinformacijos tikslais.
Realybė tokia: šiandien bet kas gali per kelias minutes sukurti įtikinamą, bet visiškai netikrą straipsnį, nuotrauką ar net vaizdo įrašą. Technologijos tampa vis prieinamesnės, o rezultatai – vis tikroviškesni. Vilniaus universiteto mokslininkai atliko eksperimentą, kuriame dirbtinis intelektas kūrė dezinformaciją lietuvių kalba, ir rezultatai buvo gąsdinantys – daugelis žmonių negalėjo atskirti, kas tikra, o kas sukurta mašinos.
Bet yra ir gera žinia! Tie patys mokslininkai kuria „skaitmenines vandenženklių” sistemas, kurios gali identifikuoti dirbtinio intelekto sukurtą turinį. Tai veikia panašiai kaip neregimas ženklas, kuris lieka turinyje ir gali būti aptiktas specialiais įrankiais. Europos Sąjunga jau svarsto reguliacijas, kurios reikalautų, kad visas dirbtinio intelekto generuotas turinys būtų pažymėtas, ir Lietuvos mokslininkai aktyviai dalyvauja šiose diskusijose.
Blockchain technologija taip pat tampa įrankiu kovoje su dezinformacija. Lietuvos startuoliai, bendradarbiaudami su universitetais, kuria sistemas, kurios leidžia sekti informacijos kilmę ir užtikrinti jos autentiškumą. Įsivaizduokite, kad kiekvienas svarbus dokumentas ar nuotrauka turėtų skaitmeninį „pasą”, kuris patvirtina, kada ir kur jis buvo sukurtas, ir ar jis buvo modifikuotas. Tai dar toli nuo masinio naudojimo, bet potencialas yra milžiniškas.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos šviesioje pusėje
Būkime sąžiningi – kova su dezinformacija nėra lengva, ir Lietuvos mokslo institucijos susiduria su daugybe iššūkių. Finansavimas ne visada pakankamas, technologijos keičiasi greičiau nei spėjame prisitaikyti, o dezinformacijos kūrėjai nuolat randa naujų būdų apeiti apsaugos sistemas.
Vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad žmonės dažnai nenori tikėti faktais, kurie prieštarauja jų įsitikinimams. Tai vadinama „patvirtinimo šališkumu”, ir jokia technologija negali jo išspręsti. Čia reikia ilgalaikio švietimo, kantrybės ir empatijos. Lietuvos mokslininkai tai supranta ir todėl didelį dėmesį skiria ne tik technologijoms, bet ir psichologiniams dezinformacijos aspektams.
Kitas iššūkis – privatumo ir saugumo balansas. Kad efektyviai kovotume su dezinformacija, reikia analizuoti didelius duomenų kiekius, įskaitant socialinių tinklų turinį. Bet kaip tai daryti nepažeidžiant žmonių privatumo? Lietuvos mokslininkai aktyviai dirba su etikos ekspertais, kurdami sistemas, kurios būtų efektyvios, bet kartu gerbtų pagrindines teises.
Bet žinote, kas įkvepia? Lietuvos mokslo bendruomenės atsidavimas ir kūrybiškumas. Mūsų mokslininkai nepasiduoda, jie nuolat ieško naujų sprendimų, eksperimentuoja, mokosi iš klaidų ir dalijasi savo žiniomis. Jie supranta, kad tai ne trumpalaikė kampanija, o ilgalaikė misija, kuri reikalauja nuolatinio dėmesio ir investicijų.
Ateityje matome dar daugiau galimybių. Dirbtinio intelekto technologijos tobulės, švietimo programos pasieks dar daugiau žmonių, o tarptautinis bendradarbiavimas taps dar glaudesnis. Lietuvos mokslininkai jau dabar planuoja naujas iniciatyvas – nuo virtualios realybės treniruočių, kurios padės žmonėms praktiškai mokytis atpažinti dezinformaciją, iki bendruomeninių projektų, kurie stiprins vietos lygmens atsparumą manipuliacijoms.
Svarbiausia – mes visi galime prisidėti. Kiekvienas iš mūsų, kuris sustoja ir pagalvoja prieš pasidalindamas įtartina informacija, kuris klausia šaltinių, kuris moko savo vaikus ir tėvus kritiškai mąstyti – jau yra šios kovos dalis. Lietuvos mokslo institucijos teikia mums įrankius ir žinias, bet tikroji galia yra mūsų rankose.
Taigi, kai kitą kartą pamatysite sensacingą antraštę ar emociškai įkrautą įrašą socialiniuose tinkluose, prisiminkite – jūs turite galią pasirinkti. Galite sustoti, patikrinti, pagalvoti. Ir tuo būdu tapti ne dezinformacijos auka, o jos nugalėtoju. Lietuvos mokslininkai dirba tam, kad mums būtų lengviau – dabar mūsų eilė pasinaudoti jų darbu ir kartu kurti informuotesnę, atsparesnę visuomenę!