Temperatūra ir elektronika – ne tokie tolimi draugai
Daugelis žmonių mano, kad kompiuteris lėtėja dėl virusų, per daug atidarytų programų arba tiesiog todėl, kad „jau senas”. Bet yra dar vienas kaltininkas, apie kurį retai kalbama – aplinkos temperatūra. Ir čia Šiauliai turi savitą istoriją, nes mūsų regionas žiemą gali pasiūlyti tikrai rimtų iššūkių bet kokiai elektronikai.
Fizika čia labai paprasta: metalai ir puslaidininkiai, iš kurių sudaryti kompiuterio komponentai, reaguoja į temperatūros pokyčius. Kai šalta – medžiagos traukiasi, elektros varža keičiasi, o kai staiga pereinate iš šalto į šiltą – atsiranda kondensatas. Būtent tas paskutinis dalykas yra tikras priešas.
Kas nutinka, kai įnešate laptopą iš lauko
Įsivaizduokite tokią situaciją: nešiojate laptopą kuprinėje, grįžtate iš universiteto ar darbo, lauke –15°C. Įeinate į šiltą butą ir iškart atidarote kompiuterį. Kas nutinka? Šaltas metalas ir plastikas susiduria su šiltu drėgnu oru, ir ant vidinių komponentų susidaro mikroskopinis vandens sluoksnis – lygiai taip pat, kaip rasoja šaltas butelis iš šaldytuvo.
Vanduo ir elektronika – žinoma, bloga kombinacija. Net ir mikroskopinis drėgmės kiekis gali sukelti trumpuosius jungimus, koroziją ant kontaktų ir nestabilų darbą. Kompiuteris gali lėtėti, užstrigti arba tiesiog neįsijungti. Sprendimas paprastas: leiskite kompiuteriui „sušilti” kambario temperatūroje bent 20–30 minučių prieš įjungdami.
Šaltis ir procesoriaus darbas
Čia yra įdomus paradoksas. Techniškai šaltis padeda procesoriui – žemesnė temperatūra reiškia geresnį aušinimą ir teoriškai greitesnį darbą. Todėl rimti kompiuterių entuziastai kartais naudoja skystą azotą, kad aušintų savo sistemas rekordų metu.
Tačiau kasdieniame gyvenime situacija kitokia. Kai kompiuteris ilgai stovi šaltoje aplinkoje, procesoriaus termopasta – ta pilka medžiaga tarp procesoriaus ir aušintuvo – gali tapti kietesnė ir prarasti savo savybes. Be to, kietieji diskai (HDD tipo) žiemą tikrai kenčia: jų mechaninės dalys tampa lėtesnės, o magnetinė medžiaga reaguoja į temperatūros pokyčius. SSD diskai šiuo atžvilgiu yra atsparesni, bet ir jie turi savo ribas.
Baterija žiemą – atskira drama
Jei naudojate laptopą, tikriausiai pastebėjote, kad žiemą baterija išsikrauna greičiau. Tai ne jūsų vaizduotė. Ličio jonų baterijos, kurios yra praktiškai visuose šiuolaikiniuose įrenginiuose, žemoje temperatūroje praranda dalį savo talpos. Cheminės reakcijos, kurios generuoja elektros energiją, sulėtėja, kai šalta.
Šiaulių žiemą tai reiškia, kad jei paprastai jūsų laptopas veikia 6 valandas, šaltu oru tas skaičius gali sumažėti iki 4 ar net mažiau. Baterija nėra sugadinta – ji tiesiog laikinai veikia prasčiau. Kai grįžta šiluma, talpa grįžta. Bet jei reguliariai laikote bateriją labai žemoje temperatūroje ilgą laiką, ilgainiui ji gali prarasti dalį savo pajėgumo visam laikui.
Ką su tuo visu daryti – praktinės mintys
Visa ši fizika nėra skirta jus išgąsdinti, o tiesiog padėti suprasti, kodėl jūsų įrenginiai elgiasi taip, kaip elgiasi. Šiauliuose, kur žiemos gali būti tikrai atšiaurios, keletas paprastų įpročių gali prailginti jūsų technikos gyvenimą: niekada nekraukite baterijos šaltame automobilyje ilgą laiką, leiskite kompiuteriui sušilti prieš įjungdami, o jei dirbate šaltoje patalpoje – pagalvokite apie papildomą šildymą bent kompiuterio zonoje.
Galiausiai, jei jūsų kompiuteris lėtėja žiemą ir pagreitėja pavasarį – dabar žinote kodėl. Tai ne magija ir ne senas prietaisas, kuris „jaučia” sezonus. Tai tiesiog fizika, kuri veikia taip pat nuosekliai kaip ir viskas kita šiame pasaulyje.