Šaltis ir elektronika – ne visada draugai
Daugelis žmonių pastebi, kad žiemą kompiuteris kažkaip keistai elgiasi – lėčiau užsikrauna, kartais perkaitsta, nors lauke šąla. Tai nėra vaizduotė. Tarp aplinkos temperatūros ir elektronikos veikimo yra realus ryšys, tik jis ne visada toks, kokio tikėtumėtės.
Vilniaus žiema – tai ne tik šaltis lauke. Tai sausas šildomas oras patalpose, staigūs temperatūrų šuoliai, kai nešiojamą kompiuterį parnešate iš -15°C į šiltą kambarį, ir kondensatas, kuris susidaro ant šaltų metalinių paviršių. Visa tai veikia elektroniką subtiliai, bet nuosekliai.
Kas iš tikrųjų vyksta viduje
Puslaidininkiai – procesoriai, atminties lustai – veikia pagal fizikinius dėsnius, kurie priklauso nuo temperatūros. Žemoje temperatūroje elektronų judėjimas laidžiose medžiagose keičiasi. Teoriškai šaltis turėtų pagerinti laidumą, ir iš dalies taip yra – todėl entuziastai kartais aušina procesorius skystuoju azotu. Tačiau tai kraštutinis atvejis.
Praktiškai žiemą kompiuteris susiduria su kita problema. Kai šaltą įrenginį įnešate į šiltą patalpą, kondensatas gali susidaryti ant plokščių ir jungčių. Vanduo ir elektronika – bloga kombinacija. Tai ne mitas – tai fizika. Drėgmė sukuria neplanuotus elektros takus, gali sukelti trumpuosius jungimus arba tiesiog padidinti kontaktų varžą.
Be to, šiuolaikiniai procesoriai turi terminio valdymo sistemas. Jos stebi temperatūrą ir reguliuoja greitį. Jei kompiuteris staiga pašyla po šalto transportavimo, o aušinimo sistema dar nespėjo prisitaikyti, procesorius gali laikinai sumažinti našumą – tai vadinama throttling. Tai apsauginė reakcija, ne gedimas.
Kodėl žiemą dažniau perkaitsta
Paradoksas, bet žiemą kompiuteriai perkaitsta dažniau nei vasarą. Priežastis – šildymas. Vilniaus butuose žiemą oras būna labai sausas, dulkės lengviau kyla ir kaupiasi. Aušintuvo ventiliatoriai traukia orą per radiatorius, o kartu – ir dulkes. Per kelis mėnesius susikaupia pakankamas sluoksnis, kuris sumažina šilumos perdavimą.
Tai nėra žiemos specifinė problema, bet žiema ją pagreitina. Jei kompiuterio aušintuvo nevalėte ilgiau nei metus, žiema yra geras priminimas tai padaryti.
Ką daryti Vilniaus sąlygomis
Keletas dalykų, kurie tikrai padeda:
- Jei nešiojamą kompiuterį parnešate iš lauko, palaukite 20–30 minučių prieš įjungdami. Leiskite jam pasiekti kambario temperatūrą.
- Valykite aušintuvus. Stacionariam kompiuteriui – bent kartą per metus, nešiojamam – taip pat. Suspaustas oras iš balionėlio arba minkštas šepetėlis.
- Stebėkite drėgmę patalpose. Žiemą ji dažnai nukrinta žemiau 30%, o tai nėra gerai nei elektronikai, nei žmonėms. Drėkintuvai padeda.
- Nelaikykite kompiuterio šaltoje patalpoje – garaže, nešildomame kabinete. Šaltis pats savaime nekenkia, bet temperatūrų svyravimai – kenkia.
Tiek apie tai
Kompiuteris žiemą lėtėja ne todėl, kad jam šalta. Lėtėja dėl drėgmės, dulkių, staigių temperatūrų pokyčių ir apsauginių sistemų reakcijų. Vilniaus klimatas – su sausais šildomais patalpomis ir šaltu lauku – sukuria specifines sąlygas, kurios veikia elektroniką labiau nei daugelis galvoja. Nieko dramatiško čia nėra, tačiau keletas paprastų įpročių – palaukti prieš įjungiant, valyti aušintuvus, stebėti drėgmę – gali pastebėmai pailginti įrenginio tarnavimo laiką ir išvengti nemalonių staigmenų.